Istorija tikra, vardas tikras. Pavardė nenurodyta privatumo sumetimais.
2019 metų pradžioje, sausio 7-ąją, buvau netikėtai atleista iš darbo. Šis smūgis man buvo netikėtas, patyriau stiprų nervinį šoką. Netrukus ėmė silpti sveikata – neturėjau apetito, skaudėjo pilvą, krito svoris, pilvas vis didėjo. Įtariau, kad tai gal pankreatito paūmėjimas, bet tyrimai to neparodė.
Gegužę atsidūriau Vilniaus Lazdynų ligoninėje. Po išsamių tyrimų man įtarė piktybinę kraujo ligą. Iš pilvo buvo ištraukta net 18 litrų skysčio. Gavau siuntimą į Santaros klinikas diagnozei patikslinti. Galiausiai paaiškėjo – IV stadijos Beta didelių ląstelių limfoma.
Tuo metu nebevaikščiojau. Buvau tokia silpna, kad prašiau iškviesti kunigą. Susitaikiau su tuo, jog galiu mirti. Bet negalėjau sau leisti išeiti – dėl savo anūkės, kuriai tuomet buvo vos 14 metų. Aš esu jos globėja. Man reikėjo išgyventi bent ketverius metus – iki jos pilnametystės.
Ligoninėje man buvo taikyta intensyvi chemoterapija – vaistai lašėjo nepertraukiamai po kelias paras. Nepaisant sunkumų, kraujo tyrimai pradėjo gerėti. Iš ligoninės išleidžiama trumpam – manimi namuose rūpinosi anūkėliai. Net vaistus paduodavo. Gydytojai stebėjosi: buvau be galo silpna, bet visada – geros nuotaikos. Be graužaties, be ašarų.
Vos tik pagerėjo sveikata, pradėjau groti akordeonu. Nors pirštai buvo užtirpę nuo chemoterapijos, bet galėjau groti. Prašydavau anūko, kad padėtų užsikabinti akordeoną. Grįžau į repeticijas, esu kaimo kapelos vadovė. Repeticijas derinau net su chemoterapijos tvarkaraščiu. Palatose sėdėdama ant lovos dainuodavau – slaugytojos ateidavo pasiklausyti, kam čia taip gera.
Gydymas padėjo – liga atsitraukė. Dabar periodiškai važiuoju į Vilnių stebėsenai. Kurį laiką vaikščiojau su lazdele, įsikibusi į artimuosius. Bet visada dainavau ir grojau – mūsų kapeloje 10 žmonių, ruošiame koncertus, puošiamės. Muziką ir dainą paveldėjau iš tėvų. Ir nors rankos buvo silpnos, širdis buvo stipri.
Taip pat mėgstu žvejoti – anksti ryte, kai tylu, girdžiu paukščius ir pliaukšintį vandenį. Tuomet jaučiuosi esanti gamtos visuma. Kai kas sako: „Pailsėk, juk sergi.“ O aš sakau – „Noriu gyventi.“ Džiaugiuosi gyvenimu. Apie ligą negalvoju. Toliau globoju anūkę. Jaučiuosi reikalinga.
