Melanoma kasmet Lietuvoje diagnozuojama maždaug 400 žmonių. Viena iš pagrindinių šio odos vėžio išsivystymo priežasčių – per didelė ultravioletinė (UV) spinduliuotė, gaunama tiek iš saulės, tiek iš soliariumų. UV spinduliai – tai nematoma saulės skleidžiama radiacija, galinti pažeisti odos ląsteles. Moksliniai tyrimai rodo, kad UV spinduliai yra pagrindinis bazalinių, plokščialąstelinių karcinomų ir melanomos rizikos veiksnys.
Onkologiniams pacientams, kurių imuninė sistema dažnai jau susilpnėjusi, apsauga nuo saulės tampa dar svarbesnė. Net trumpas buvimas saulėje be apsaugos gali turėti ilgalaikių pasekmių. Svarbu naudoti plataus spektro apsauginį kremą (SPF 50 ar daugiau), dėvėti apsauginius drabužius ir vengti saulės piko valandų (nuo 11 iki 16 val.).
Moksliniai tyrimai patvirtina: visi UV spindulių tipai gali sukelti DNR mutacijas, kurios priskiriamos 1 grupės kancerogenams. Žurnalo The Lancet Oncology duomenimis, deginimasis soliariume kelia tokią pat riziką kaip rūkymas ar asbestas. Ilgalaikė, pasikartojanti UV ekspozicija taip pat padidina plokščialąstelinės karcinomos tikimybę.
Ypač atsargūs turėtų būti onkologinį gydymą gaunantys pacientai. Chemoterapijos ar spindulinės terapijos metu oda tampa itin jautri, todėl reikalinga papildoma apsauga.
Ką svarbu žinoti?
- Venkite buvimo tiesioginiuose UV spinduliuose – naudokite skėčius, dėvėkite akinius nuo saulės, galvos apdangalus ir SPF 50+ kremus.
- Oda niekada nepamiršta – žalingas UV poveikis kaupiasi ir ilgainiui gali sukelti vėžinius pakitimus.
- Vienas nudegimas kas 2 metus padidina melanomos riziką 3 kartus.
- Naudokite apsauginius kremus ne ilgiau būti saulėje, o apsaugoti nepadengtas vietas – tepkite kas 2 val., ypač po maudynių.
- Vasaros metu pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 16 val. Likite pavėsyje arba patalpose.
- UV indekso prognozes galima rasti: https://www.meteo.lt/prognozes/uv-indeksas/
